ji džiaugiasi suvokdama
kaip toli gali siekti mintys
tačiau nuliūsta žinodama
kaip toli reikia eiti jog
savo akmenis paverstum
duonos trupiniais
nusižiovauja vėl pasidėjus
mano tariamą
ranką į tarpkojį
ir įsivaiduodama šilumą
skleidžiama sujudus pirštams
naktimis kiek miegota kartu
ją pabudindavau giliausią naktį
vien tam kad pasakyčiau
jog gera taip miegoti
net jei ranka būdavo po ja
visa suglebusi ir nutirpusi
dažnai nerimastingai imituodavau
jog miegu kad galėčiau vėliau
atsirėmęs alkūne į pagalvę
jai šnabždėti naktį ir
gundomai saugią ateitį
kai kiekvienas pasakytas žodis
lieka pasakytoje vietoje
kiekvienas pastatytas daiktas
lieka ten kur buvo padėtas
kai saugu
nors kartais esam priversti
vaidinti prieš kitus normalumo
apraiškas
ji miegodavo o aš savo ūsais
dirgindavau jai spenelius
ji nemėgdavo miegoti nuoga
bet ilgą laiką zirzdavau
jog man patinka jos kūno
matavimai naktimis
tada jaučiuosi kaip kokios
ekspedicijos dalyvis keliaujantis
Amazonės žemuma
vien tik tam kad įkopčiau
į jos aukštikalnes
vos kelios akimirkos kartu
o mes jau dundame vienas kitam
kaip griaustiniai tvankią vasaros naktį
ji liesdavo mano lyti per miegus
sugniauždavo ir vėl paleisdavo
kažką murmėdavo kažką garsiai
niekada nepasakyto išpasakodavo
jaučiau jos susijaudinimą tekantį
mano keliais - jūra
jos surume mano raudonis
jos raudonyje mano
peties tęsinys