atsikartojantys sapnai

jų buvo gal šešetas septynetas
perkreipti mumijų veidai
apskretėlių drabužius dėvintys
iš siaubo filmų lyg iš kapų
dygo iš užkampių
artinosi kai stovėjau nežinomoje parduotuvėje

darkart atsikartojo sapnas
kai vėl sėdėdami  ant minkštasuolių žiūrėjom filmą
tie patys jauni žmonės
ir toji šviesiaplaukė kuri paspaudė ranką atsisveikindama
žudikė
antrame  pastato aukšte
atokiame kambarėlyje kurie būna laidojimo namuose
tyloje pranykę laukė kiti

kai gąsdinančios šmėklos apsupo
sprukau pro praviras duris laukan
kiek kojos neša
ir judesių nevaržė 
sapno neįgalumas