Naktinis pasivaikščiojimas

einu per lauką vidury nakties
rugiai prie kojų švelniai glunda
ir negaliu įmint mįslės
tarp praeities tarp mūsų
tarp pagundų
tamsu
lyg dangų kas uždažęs būtų
juodais aliejiniais dažais
ir dar sunkiau surasti būdą
tą paslaptį tylėjimo atskleist
ir nežinau ar nepasukt iš kelio
į tą takelį vedantį kažkur
tamsu
taip skaudžiai mintys gelia
tarsi kalta aš būčiau už abu
einu per lauką vidury nakties
ir negaliu įminti tos mįslės