Apie nemiegančius

naktimis traukiniai važiuoja
vis dažniau
lyg norėdami išvežti
visą dienos šviesą
jie prasilenkia nežiūrėdami
vienas į kitą
tik ūkteli ir nudunda
paskui
negaliu užmigti
varnos susilieję su tamsa
ir medžiais
nutyla
jų nemigos kitokios
negu balandžių
tik sapnai būna vienodi
manęs jie nelanko
o jei ir užklysta
tokie trumpi
kaip žaibo blykstelėjimas
kaip kirtis
skauda ilgai
paskui
negaliu užmigti