Du žingsniai iki sidabro
Kryžiukais ant tako šakos
Šešėliai dar nesiekia
Aukso dangaus
Du žingsniai iki nakties
Lyg grimztum į miglą
Per lauką prieš plauką
Šukuotum rugius
Kur prietemai užsigulus
Skaičiuosi apmirusius daiktus
Ramdysi ne savo vaikus
Prieš rytą
Prisnūdęs prie gluosnio prigludęs
Girdėsi
Kaip kapsi migla o gal pienas
Iš žemės krūties