Aš mąstau apie tave,
stebėdama tekančią saulę virš banguojančios jūros.
Apkerėta gamtos didingumo
leidžiu mintims klajoti kaip šuniui
be pavadžio ir šeimininko,
kol galiausiai surandu save apleistame kambaryje,
be sienų, be lubų,
galvojant kas nutiko šiai vietai,
kurią kartu vadinome namais...