Klausykim, girdėkim...

Iš girios parėjus
nebus taip gražu –
klausykim, girdėkim, kol esame čia.
Ir žodis tikresnis, pajutęs savus,
kalnai nesiskundžia, kad auga.

Gali sau šnabždėti, gali mintyse
išdainuoti gražiausias dainas:
Giružė – girdės.
Paduos medžio šaką,
kamieną priglaus prie pečių
ir nieko nėra netikresnio,
kaip sakyti:
–O Die, pavargau.
Nebent svetimas būtum,
nebent nepažinęs savų...