Ateik ir pabučiuok

Tu ir aš.
Kur vėjas mus nuneš?
Ar meilė tai?
Viena naktis tiktai?
Tau ji pirma, galbūt...
O man pakutinioji jau, turbūt...
Mėnulio palytėtoji esi,
O aš gi Saulės įsūnis, kaip ir visi.
Dar teks nueiti ilgą ilgą kelią,
Kol vėlei susitiksime, mergele.
Kur vėjas neš, kur vėjas pūs.
Ar pasipriešinti jėgų mums nepritrūks?..
Ar vėtroje išdrįsi šaukti mano vardą?
Ar atsivers galų gale mums Meilės amžinosios vartai?..
Ar perduosi man Meilės jėgą visą?..
Ar man gyvenimą nutrauksi kaip bevertę stygą?
Aš laukiu iš Tavęs žinios, mergele,
Juk be Tavęs man širdį kardais kalavijais veria!
Ateik ir pabučiuok –
Mane iš siaubo sapno išvaduok!