Suklupęs Pavasaris

Žadintuvas seniai jau nustojo žvangėti.
Pakartotinai, saulė, lietus, saulė, lietus.
Ir vistiek, senasis klevas dar tebemiega.
Kas žino?  Gal jo žiemos svaigulys pasidarė
amžinas.  Gal jo žalių lapų šlamėsys daugiau
neaidės, taip kaip praeitų vasarų džiaugsmai,
kai mūsų jaunystėj mes glamonėjom karmą,
aistringai išspausdami paskutinį meilės lašą.
Gal dar viena savaitė ir pumpurai pasirodys.
Gal dar per anksti išsižadėti naujos ateities.
Gal dar keletą žvaigždėtų naktų ir viskas bus
kaip kadaise.