Valsas

Valsas, be abejo, valsas. Taigi, viens
du trys,  vėl viens du trys. Tai
tokia tvarka, kurioje protas gyvens
kaip miestas, kai išvykti nenori turistai –
atsipalaidavimai, lengvumai, džiugesiai,
flirtai, užuominos į neatsisakymus.
Muziką pagarsins ir šviesa priges, jei
tikrasis Tai suves akis į akį mus.

Viens du trys, viens du... pauzė.
Trys. O, kaip neša... Posūkiai.
Lyg atsitrauki ir niekad neprisispausi.
Pabiro karoliai bosų, kai
dešinė ranka muzikanto
nusileido, atsitiesė pirštai, kurie
klaviatūroj nepriplaukė kranto
ir akordeoną užvaldė kairė.

Viens du trys,
viens du trys, viens du trys.
Aš pats pro rakto skylutę duris
pasaugočiau kambario, kuris
būtų paskutinis šokio sūkurys
viens du trys,
viens du trys.
Viens du trys.