rašyk.lt: Kūriniai / Felicija Iva / Liepų lietus

Svaiginamai kvepėjo liepos po lietaus.
Vėsi diena atsainiai šurmuliavo.
Reikėjo tiktai atsisukt, pašaukt, -
Stebėtinai ramiai aš praeinu pro šalį.

Širdis sustojo. Laiko atminty
Altorium kyla mūsų Meilės celė,
Ten Sielos dvi laimingoj užmaršty
Šventus žodžius rožančium vėrė.

Kaip skaudžiai tolsta žingsniai.
Kaip lėtai...
Liepų lietaus prisiminimai slūgsta.
Lyg aidas. Baltos Meilės atšvaitai…
Mes susitikome. Neatsisuk.

© Felicija Ivanauskienė
2017-07-16

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-17 18:55

Vetra Vika

Liepsnojančioj laiko atminty - žaibo blyksniais praplaukusios Akimirkos, sustabdančios širdies plakimą:
,,...Ten Sielos dvi laimingoj užmaršty
Šventus žodžius rožančium vėrė...."
Gili minčių raiška, sukelianti stiprias emocijas .

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-17 15:12

Erla

Apgailestauju, kad neatsisuko.
Bet kūrinys silpnas.2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-17 14:41

TomKomPotas

raiška paprasta. o kūrinėlis jausmingas. 2-

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-17 12:55

MacteAnimo

Lyg tinkamiau?
Stebėtinai rami aš praėjau pro šalį.
Ir paskutinis žodis - neatsisuk. Kažkoks vienišas.
Ir tu neatsisuk!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-16 20:00

Nuar

Meilė turi savo galiojimo laiką. Jei yra abipusis noras pašaukus pradėti iš naujo, tada tas laikas dar nepasibaigęs. Jei yra kitaip, lieka tik gražūs prisiminimai. Na, bent jau taip reikia galvoti, nusiteikus gyventi pozityviai. Kas žavi šiame eilėraštyje - tai antrojo posmelio perdėtas "užsacharininimas". Stebėtina, tačiau pirmas ir trečias posmeliai švelnina perdėtą toną ir tuo pačiu pabrėžia beprotišką aistrą įsimylėjimo metu. Manyčiau, kad autorės siekis ir buvo apibūdinti jausmų gylį. 4.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas