Atleidimo galia

Švelnus pavasario VĖJAS kedena ka tik FIGARO kirpykloje nudažytus plaukus, įdegusios kojos sveikinasi su DILGELĖM, tolumoje nuaidi KIETAS JUOKAS. Auč!! -staigiai atšoku. Čia tau ne SMILGOS, - dar spėju pagalvoti. Ant ką tik išpurento DIRVOŽEMIO pamatau besivoliojantį atsegtą UŽTRAUKTUKĄ. Koks NETIKĖTUMAS! Pakeliu ir pabandau užtraukti. Ach, kad galėčiau taip lengvai užtraukti savo sužeistą ŠIRDĮ, -atsidūstu ilgesingai. Danguje pasirodo du pūkuoti DEBESYS. Vaizduotėje išnyra LAIVAS, jame MYLIMASIS. Apima toks saldžiai didžiulis NORAS apsikabinti. ŠLOVĖ giminingų sielų ALCHEMIJAI! Visai neblogai mokykloje man sekėsi ta chemija, -šypteliu. Apima BAIMĖ, neviltis ir skausmas. Tinkamas LAIKAS daryti KŪLVERSTĮ savo gyvenime! Kai tvirtai nusprendi sumažinti LŪKESČIUS ir atleisti, apima MIELAS ir šiltas kaip vasaros SAULĖ JAUSMAS. ROŽĖS nebesibado, jautiesi kaip DIEVAS ir esi geriausias PATARĖJAS pasaulyje. Smagu maudytis atleidimo jūroje. LAIKAS sustoja ir ŽVILGSNIS užkliūva už kažko SKANAUS. Jūros ŽVAIGŽDĖ. O šiandien aš atleidimo žvaigždė!!!