Iš Ten ir ČIA

Iš TEN, iš antikos, girdžiu –
Anakreontas* kalba:
Juodoji žemė geria,
O žemę  geria medžiai.
Upokšnius jūra geria,
O saulė jūrą geria
Ir mėnuo  geria saulę...

Iš ČIA, iš dabartis, girdžiu
lyg bet kurio iš mūsų:
Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą,
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė  – žirgą...

Ir suprantu:
kai viskas keičiasi ir manosi,
kad nieko būto neišlieka,
kaip esam artimi žmogaus dvasia
su tais laikais, kurie anapus Jėzaus Kristaus –
iš kur ir jis, Anakreontas, šaukia į tave, mane:
Draugužiai! Tai kodėl gi
Ir man pačiam negerti,
Jei taip jau gerti noriu?!
------------
*Anakreontas (VI a. pr. Kr.)