Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





EyesTrueDe_Lies EyesTrueDe_Lies

Motina

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Susikūprinusi sliūkino iki pasiekė medžių alėją. Staiga pajuto norą sustoti tarp išsikerojusių aukštaūgių. Viliojo jų tyla, kieti kamienai ir tyliai juodos šakos, vos įžiūrimos naktyje. Rožei šalo nuogos blauzdos, o kaklą veržė plona skara. Ji nežinojo, kodėl taip apsirengė, nesistengė ir gilintis.
Tarp medžių negali būti šalta, kaip ir namuose, galvojo. Kiekvienas medis kitoks, ji stebėjosi. Kaip ir namų durys.
Staiga pajuto kaip kažkieno ilgi pirštai sugriebė jos riešą.

- Kaip tik skubu pas jus, arbatos, - jai tarė raudonplaukė. - Aš kaip tik pas jusų dukrą, - ji truktelėjo Rožei už rankos. - Einam, su manim, palydėsiu jus namo.

Rožė pažvelgė i ją sumišusi, sunkiai susigaudydama, o gal įsivaizduodama, iš kur ta moteris atsirado. Matė, kad gatvė nusėta baltų plytų statybos namų, jų languose dega šviesos, tylu, ramu.

- Einam, - ji pritarė, ieškodama akimis į kurią pusę eiti.

- Kibkitės į mane, drąsiau, aš su jumis. Palydėsiu iki pat durų slenksčio. Pasivaišinsime šilta arbata.

Jos abi tvirtai susikabino, lyg medžiai, ir nuėjo - pro paliktas, nutilusiais varikliais mašinas, raudoną telefono būdelę, už gatvės posūkio į kairę, į tolumą. Rožė nekalbėjo.
Duris atidarė jauna moteris, labai panaši į savo motiną, pilkų akių, tylaus balso. Jai niekas nestovėjo už nugaros, niekas daugiau nelaukė. Raudonplaukė moteris šyptelėjo.

- Susitikome pusiaukelėje, sušalome. Ar tiesa, Rože?

- Aš būčiau parėjusi, - ši burbtelėjo. - Norėjau pasivaikščioti.

Dukra liūdnai pažvelgė į sušalusią motiną, sutariamai šyptelėjo kaimynei, ir ši nuėjo.

- Šiandiena tu vaikščiojai ilgiau, nei įprastai, mama. Mes galime kartu, bus saugiau.

Rožė stovėjo apie kažką galvodama, nesiklausydama. Vilkėjo  naktinius marškinius, įsispiriamas šlepetes, rūbai vis dar buvo šalti. Staiga ją apgaubė minkštas didelis chalatas, paglostė švelnūs delnai, akimirką ji atsiminė savo dukrą. Kiekvieną sekmadienį ją prausdavo, o ji klykdavo, nesiduodavo.

- Nuvesk mane į lovą ir gerai apklok, - paprašė judėdama link medinių laiptų.

Abi ėmė ruoštis miegoti. Dukra patikrino motinos kambaryje naktinės lempos automatinį rėžimą, užrakino duris ir paslėpė raktą, nuleido visas užuolaidas.

- Ar gerai mane apklojai, - motina pakėlė galvą, traukdama atklodę virš pečių. - Ar kojos užklotos?

- Užklotos, - dar kartą patikrino.

- Nematau, - pakėlė galvą nuo pagalvės. Kažkodėl nejautė šilumos. Dukra ėmė ją kamšyti.

- Ne! - suriko jai.

- Sušalsi, mama, sušalsi.

- Manęs nereikia suvynioti! - ji energingai koja nuspyrė atklodę ir atsistojo lovoje išraudusi: - Apkamšyk mane, tik nevyniok! Dar nereikia.

Jos abi žiūrėjo į vieną kitą: viena liūdnai, ilgesingai, nesugebėdama ištarti nė žodžio, kita - piktai, įsiutusi.
2017-07-04 13:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-20 16:41
Eemvilkė
jūsų, šiandieną
Logika : sunkiai susigaudydama, o gal įsivaizduodama??? Tai, kaip pažvelgė?
Stilius: Jai niekas nestovėjo už nugaros?

Kuri nuėjo?: Dukra liūdnai pažvelgė į sušalusią motiną, sutariamai šyptelėjo kaimynei, ir ši nuėjo. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-05 09:51
Svoloč
Puikus darbelis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-05 07:57
laikas yra laikas
p.s. geriausias, kokį esu šiandien skaičiusi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-04 22:05
laikas yra laikas
Labai tikroviškai, susidūriau...

5

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-04 20:51
Nuar
Paskutiniame sakinyje nevertėjo būsenai nupasakoti naudoti sąvoką "ilgesingai". Psichologinis nuovargis, neviltis, sudirgimas, persipynęs su meilės jausmu, rūpestis, pataikavimas. Bet tik ne ilgesys. Ko ten ilgėtis? Kad jauno žmogaus gyvenimas eina pro šalį? Kad negali turėti mylimojo? Negali išvažiuoti atostogų? Kad negali pailsėti, taip, kaip svajoji? Tai gailestis sau, bet ne ilgesys.
Vertinimas: jei dukters paveikslas būtų atskleistas šiek tiek daugiau, kūrinys atrodytu patrauklesniu. Dabar labiau akcentuojami, tarytum iš šalies regėti įvykiai, o jausmingumo trūksta. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą