Te būna taip –
ateik dangaus šviesa į sielą
ir nesibaiminkim, kad taip nebuvę –
Pro ir Poe, dvi moteriškos, kuria šeimą,
poetas užperka mišias,
ant dokumento liudininko parašą ir aš
mielai pasirašau.
Laimingas, kad galiu paliudyti tikrovę –
bažnyčia nesugriuvo dėl vedybų negodotų,
vedybų Jos ir Jos (Pro ir Poe) –
abi kaip šventė,
kaip rytmečio rasa neišgiedotos.
Ir vėl smagus kaip vėjas žvengia Ygaga,
Ir vėl galvoj dardena karieta,
O mielos, o aukštos lemties ProEzija,
būkit laimingos savo žodyje
kartu su dangiška šviesa...