Regis, po truputį užaugau
lig tol, kaip Dzūkija kadaise –
dairaus po Gardiną, po Ščiutiną, Radūnią...
Nemoku čia lietuviškai kalbėti,
užtat gi – baltarusiškai kalbu,
ir Lydoje taip kalbantį
kaip nuosavą supranta.
Ak tu, senoji Dzūkija,
gal netgi ne senatvė kaulus gelia –
užaugau lig Suvalkų,
iki Punsko ir Seinų
toks didelis, kaip tu kadaise,
kad ir savęs nesugebu pažinti.