Nepaisydamas menko finansavimo – jis mylėjo

Babajus baigė kramtyti geriausio šalies dainininko dainų sąsiuvinį.
Neaišku kurio, nes visi dainavo gerai.
Netyčia.
Jį visą laiką nervino žmonos Mamedovos nosis.

Astutė, kiek žmonės prisimena, buvo pati žymiausia Lietuvos dainininkė – ekvilibristė.
Jos dainos buvo ritmingos. Pagal jas muzikinį ritmą naktiniame Vilniuje mušdavo sviestą vyriausias Vilkyškių pienininkas.

Skardžiabalsė Astutė buvo nesantuokinė Gudelių kaimo seniūno Karaliūno dukra.
Karaliūnas visada neigė Astutės giminystę.
- Gražuolės negali būti nesantuokinės.
Barzdotas, kairiarankis Seniūnas Gudžiūnų geležinkelio stotyje bendravo su ateiviais iš Vilniaus, o apie dukros  Astutės gimimą pranešė antstolis Velokapedovas Baraninas.

Ankstyvoje jaunystėje Astutė dainavo tuščiame geležinkeliečių klube ir po naktinės repeticijos pasijuto besilaukianti.
Likimas neleido užmigti dainos karalienei.
Likimas jai liepė užsimerkti ir nejudėti.
O kaip ji šokinėjo savo barzdotu kūnu pasiekdama geležinkeliečių rankomis austus užkulisius?
Ekvilibristika buvo jos aistra.

Geležinkeliečių klubo sargas, Šiaulių pedagoginio trečio kurso studentas Babajus, neigė lytinį ryšį su dainininke Astute. Stovėjo ir neigė.

Babajus nebaigė pedagoginio. Jo galva buvo pilna visokių idėjų.
Žmonos jis negalėjo turėti, nes Babajus nerasdavo jos namuose.
Sugrįžta, nori būti šeima ir – neranda jos gulinčios namuose.
Žmoną jam buvo šventa karvė.
Jis šaukdavo, kada jausdavosi mylintis:
-  Pinda teisėja mus išskyrė.
    jeigu ne Astutė, niekada ta teisėja nebūtu mačiusi mano šlaunų



Kas čia tokio, jeigu vyrą nervina Mamedovos nosis?
Babajus turėjo mažą svajonę dėl savęs ir  didelę dėl žmonos.
Jis norėjo nupirkti žmonai raudonus batelius Gariūnuose ir bilietus į koncertą ant Tauro kalno. Klasikinės sintezatorių muzikos koncertas.
Nesąmonė tie Gariūnai, bet ir tas koncertas dar didesnė nesąmonė.

Vilniuje, vokiečių gatvės kavinėje jis sutiko Astutę ir jai papasakojo kokias svajones jis turi.
Apie Astutę aš nieko pasakyti negaliu.
Tai nenusakomo dorumo mergina. Ji miega suglaudusi kojas.
Babajus apibudino ir dievagojosi, kad tik jai vienai jis patikėjo tas svajones.
Babajus Astutės paprašė:
- Pasakyk, Asta, kuri svajonė tavo galva, yra geresnė?
- Babajau, tu  turi dvi šūdinas svajones.
- Žinai, Asta, už tokius tavo žodžius, žinai, mes šiąnakt nemiegosim ir šiąnakt jokio traukinio su tavimi nežaisiu. Ni... ni... Tu pasirodo mažvaikė, kokių reta.
- Ką aš pasakiau? Ką aš tau pasakiau? Nusišauk. Kas čia per šūdas?
Babajus labai norėjo valgyti ir suvalgė ant stalo padėtą dainų sąsiuvinį.
Ir apsilaižė
Ir daugiau niekam nepatikėjo savo svajonių.
O Astutė nebeprisiminė dainų žodžių, ji tik niūniavo melodijas.
Jaunos dainininkės niūniavimas patikdavo reto senumo lovelasams, kurie nešiojo plačius kostiumus.
Nes plačiose kostiumuose nieko negalima buvo rasti.
Asta dirbo ir gerus darbus: buvo odontologo – dailininko marinisto sesutė Antakalnio poliklinikoje.
Babajus beveik visą sąsiuvinį rado nesuvirškintą.
Rankraščiai nedega.

Antakalnio poliklinikoje prasižiojo – mato – Asta ruošiasi jam dantis traukti.
Dailininkas – marinistas odontologas įėjo ne laiku.
Babajus jai padavė nesuvirškintą dainų sąsiuvinį, o Astutė uždainavo.
Tuo metu įėjo odontologas.
Jis įsimylėjo.