Trimis arbatos lašais (iš mano mažo dievo rankų)

Vakare mieguistai tekančios ugnies
šešėliais žaidė nedidelis dievas
vaškuotais pirštais,
trim arbatos lašais nugirdęs
vienatvę begėdę - - -
Kažkas

(gal tyčia)

išmaudė
bambukų sultyse
ilgesį, tuščiom
spalvom vidurnakčio delne išlietą.
Apelsinmedžio keruos iš

varinio dubens laukinės katės

vandenį lakė ir
cinamono rūku išglamonėjo

tyliai.

Nuo lūpų
(visai netyčia)

nuslydo išdykėliškas vėjų
šuoras ir, baltai sualsavęs, puodelį
drumzlinos imbierinės atbatos išvertė

(ant šiltų grindų angelui liepus).

Nežinia,
ar iš lietaus vandens,
o gal iš vaško nuo

(mano)

mažo dievo rankų...
- - -
Atsiprašysiu iš anksto, jei čia aš
gimsiu tris kartus ir
man tai velniškai patiks. - - -