Gyvybiškai svarbu

Iš kur ateina tai,
kai regisi, kad
Žemę ant savęs neši
ir nežinai, nesupranti,
kad šitokia dalia
nėra tik nuoskaudų prisilietimas.

Nebūna vandenynuose giliau,
dangun aukščiau nebūna,
kaip dvasioje užklydusi niaura
be prošvaisčių, be dugno, be viršaus. 

Tuomet nesupranti savęs kitaip:
taip, kosmosas, Žmogau, esi,
taip, Visata esi.
Ir kaip labai gyvybiškai svarbu,
kad iki šiol ji plėstis geba. [