Mamedovos draugę suvalgė žmogėdros

Tai įvyko anksti ryte.
Mamedovos draugė, 8 valandą lėtai ėjo Viršuliškių skersgatviu.
Jos kojas griaužė neseniai atsinaujinęs kojų grybelis.
Pažastyje  druskos rūgtimis nudeginti plaukai, raitydamiesi augo ir kėlė nerimą.
Mamedovos draugė niekaip negalėjo išeiti iš to skersgatvio.
Kodėl būtinai girta?
Ji prieš tris dienas Klaipėdos senamiestyje pasidarė puikią šukuoseną.
Kaziuko gimtadienyje susipažino su svajonių jaunikiu, nes ji buvo tokiame amžiuje, kada organizmas reikalavo vestuvių.
Jaunikis su gėlėmis rankose, sėdėjo savo bute Klaipėdos rajone ir laukė iš Vilniaus grįžtančios.
Jis galėjo pabėgti su kita, nes Mamedovos draugė, davė jam tik mažą viltį.
“Būsiu tavo, bet žinok: nemyliu tavęs tokio, koks tu esi. Išvykstu ir gal sugrįšiu mylėdama. Sudie”
Besislapstydama nuo savęs, ji atsidūrė Viršuliškių skersgatvyje.
Laikas pristatyti žmogėdrą.
Jis nebuvo vienišas.
Turėjo šeimą ir vaikų.
Jo kojos buvo labai stiprios, kada jis kalėjime spyrė į kėdę, iš tos kėdės liko malkų krūva.
Jo žandikauliai nebuvo stiprūs, tai sukėlė daug skausmo aukoms.
Tyrėjas, aprašinėjęs įvykį, dvi dienas nemiegojo namie, pasakęs, kad byla paveikė jo peristaltiką ir jis negali namiškiams gadinti gyvenimo.
O iš tiesų, jam pablogėjo burnos kvapas.
Kur tik tas žmogėdra pasirodydavo, prisiliesdavo, jis visada nešė liūdesį ir skausmą.
Gimė žmogėdra viename pajūrio miestelyje, kalvio šeimoje.
Mokėsi blogai, kalbėjo blogai, elgėsi iššaukiančiai, turėjo sveikatos problemų.
Dar vaikystėje jam iš nosies styrojo kuokštelis devyniasdešimtmečio plaukų.
Nugaroje galima buvo apčiuopti įdubą, bet būsimas žmogėdra, neprisileisdavo gydytojų net arti.
Toje įduboje, jau kada jį kalėjime nuvežė į morgą ir mokslininkai iš Jorkšyro universiteto, nustatė šios įdubos kilmę, jie rado raštelį: “ Sudie”.
Vienoje radijo laidoje, skirtoje žmogėdroms, buvo pasakojama apie šitą įdubą ir kviečiama apžiūrėti savo artimuosius: ar nėra šios įdubos labai paplitusios.
Buvo raginami besiklausantys laidos žmonės, skambinti į studiją ir siųsti artimųjų nuotraukas, jeigu tokios įdubos bus rastos.
Radijo stotį užplūdo nuotraukos žmonių su įdubomis nugaroje.
Radijo stoties direktorius, kartu su Jorkšyro mokslininkais, kreipėsi į valdžią ir pademonstravo įdubų nuotraukas.
Buvo duotas įsakymas visus su įdubomis suimti.
Šalyje prasidėjo suirutė.
Pagal sudarytus sąrašus buvo suimamas kas antras šalies gyventojas.
Dalis gyventojų spėjo emigruoti į trečiąsias šalis.
Mamedova įdubos neturėjo.
Savo geriausiai draugei ji pastatė paminklą ir iškalė graudžius žodžius:
“Sudie”
Tik nebuvo kas dėjo gėles prie aukos paminklo, nes svajonių jaunikį suėmė pirmą.