Prisirpęs rytas krenta man iš rankų
Jų daug negaila kitą nusiskinsiu
Nes tokį patį noriu rast išrankų
Kaip tavo aidas vakarykščių žingsnių
Jis įsigėrė nes dalelė liko
Manęs kitokio keisto it ne savo
Ir tyliai klausia pasakyk vagi ko
Jei tavo akys dar nepamatavo
Nei jos sotumo troškulio nei norų
Skaisčios vien saulės jai nebeužtektu
Aš neklausau bet vaidinu padorų
O mintyse maldauju kad išsektu
Ir taip užmigęs prabundu be saiko
Nes keistas balsas dar vis nesiliauja
Klausau maldų kai kumščiai rytą laiko
O mintimis valau pralietą kraują