rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Gražuole, ačiū tau

Nužydėjo tulpė .
Bet ar taip?

Vysta žiedas
ir dienos šviesos nereikia–
Sar ma ta...

Kas ją šitokią, aplepusią, priglaus?
Bitė aplenkia,
o žiedo lapai (ačiū die)
jau patys nukrenta ant žemės.
Ištirps į purvą, nieką, į sudie
ir kas parodys į gražuolę, buvus vakar.

Nerimta nuotraukas gėlių nešioti,
Nupiešti į paveikslus jas, beje, taip pat...
Ir vis dėlto žinau, tikiu,
kad tulpės grožį mano akys dar paglostys.

Kaip poilsiu žeme jis užsiklojęs.
Tik neskubėki ginčyti,
kad jis ne tas, kur vakar,
kad tulpė pažydėjusi kita.

Gražuole, ačiū tau,
Eilėraštis išėjo pagiedoti,
nes tulpė žydi vėl
kaip vakar, kaip tada...

Blogas komentaras Rodyti?

2017-05-23 23:14

Pranas

Ačiū, Nuar.
Regisi, daugiau galvojau apie gėlės grožio reikalus sutelktus šaknyje, svogūnėlyje. Atrodytų, žiedo grožis vysta, tarkim, jis mirė, bet iš tikrųjų susikaupia ten, po žeme, kad pasirodytų kitame laike, kad iš Vakar persikeltų į Dabar. Tai labai panašu į Jums žinomą mano „nuotykį“, po kelių šimtmečių iš Sant Peterburgo atsiradusį Vilniaus Balsiuose.
Linkiu ko geriausio ir šviesios šypsenėlės.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-05-23 22:59

Raimondas

Be abejo, 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-05-23 22:03

Nuar

"Bitė aplenkia,
o žiedo lapai (ačiū die)
jau patys nukrenta ant žemės.
Ištirps į purvą, nieką, į sudie
ir kas parodys į gražuolę, buvus vakar."
Kaip ir visuose savo kūriniuose autorius paliko pačiam skaitytojui spręsti, kokį vaizdą mato tarp užrašytų žodžių - gėlę ar žmogų. Gėlės ir gražuolės gyvenimai panašūs: nuo sužydėjimo iki mirties sumenkus ir suvytus. Jausminiu požiūriu eilėraštis parašytas gerai. Techniniu - asmeniškai man atrodo šiek tiek chaotišku, tarytum rašytų autoriui genant patį save vis greičiau ir greičiau. Tekstas surašytas šiam kūrėjui būdinga minorine gaida, tačiau paskutinis posmelis yra šiek tiek kitoks. Nesakau, kad linksmas ir nuteikiantis gerai pabaigai. Man pasirodė, kad tai bandymas įtikinti patį save, kad viskas gerai:
"Gražuole, ačiū tau,
Eilėraštis išėjo pagiedoti,
nes tulpė žydi vėl
kaip vakar, kaip tada..."
Autorius užmiršo, kad skaitytojui ir "vakar ir tada" buvo liūdna skaitant posmelius apie nužydėjusią gėlę, kadangi jos kitokios autorius neparodė.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas