Ir žydi sodai vienodai
Ir braukosi kryžiais per stiklą
Toli nuvažiuoja autobusu
Siekia ežero braižą
Praeivis nematomas
Mato pasaulį ir verkia
Žmonės raudonomis kojomis
bado viens kitą į smėlį
Tiek banalumo, tuštybės
Tiek dūžių per širdį
Šipuliais aušta,
taip lygiai ir sninga
Neverkiam, jau prisipratom
Užmiršt ir suspausti rankas
Kritome mušėmės,
keikėm viens kitą ir kas.
Amžiną atilsį mums,
dar gyviems, nepasieksim.
Lėksim, kryžiukais per skruostą
Prabėgsim.


Lantanas










