1
Noriu savo norus
Sutapatinti su Tavo norais.
Tu nori, kad tikėčiau tavimi,
Noru norėti tikėti tavimi.
Tu nori, kad mylėčiau tave,
Noriu norėti mylėti tave.
Tu nori, kad virpėčiau prieš tave,
Nori norėti virpėti prieš tave
Nori, kad rinkčiausi gyvenimą,
Noriu norėti rinktis gyvenimą.
Noriu, kad mokinčiausi,
Noriu norėti mokintis.
Noriu norėti susilieti
Su tavo Valia.
2
Bus teismas. Nei viena žolė, nei viena grumstas
Neišvengs nuosprendžio, tuo labiau aš ir tu.
Bet tai ne metas liūdėti, bijoti. Išteisintas...
Tuo neabejoju, gal kam kartų
Vaistą skirs, nelaimes ir ligas, tai tik į gerą,
Nes anuliuos prasižengimus, su džiaugsmu dera
Priimti objektyvų, nešališką sprendimą.
Dėkoju už nepakartojamą, margą likimą.
Visko leido paragauti, pasotino nuopoliais
Ir ašaromis. Kaip vaikas, šuoliais
Nesaugiai ritausi, kol pasiekiau
Šį baltą puslapį. Apsakau
Trumpą įspūdį. Daug saugiau
Ir dainuoti tapo lengviau.
3
Padovanojo knygas, tai neįkainojamas turtas.
Pakėliau rankas ir padėkojau. Kas ras
Didesnį, tauresnį, kilnesnį, puikesnį?
Džiugu nešti išmintį, nes gilesnį
Padarys mąstymą. Gal suprasiu,
Kas vykta panosėje, gal pamatysiu
Tai kas toli ir dar nežinau į kurią
Puse pasuks pasiutęs viesulas. Kuria
Visa pasaulis kas dienę baladę.
Nesąmoningai kasa duobę.
Žinau kam to reikia,
Išrausė gilią ir puikią,
Tam kad galėčiau padėti pamatus
Namams, apie kuriuos svajojome „metus“.