Žiemos vaizdeliai (juodraštis)

1.
Ąžuolo šakos saulę sugavo
Ir laikė, kol pavargusi leisis
Už miško, kad per toli nenuriedėtų –
Nereikėtų ieškoti iš ryto rūkuos
Pasiklydusios, sužvarbusios ir miglotos
Pro debesies užuolaidą į žemę žiūrinčios,
Dangaus ūkų apžavėtos – šaltos…

2.
Žemę kaip nuotaką rengia sniegas baltai,
Dengdamas raštuotą medžių šydą.
Į jaunamartės patalą įžengusi šaltai,
Guoly raivosi priblėsusio pavydo
Apimta, šalčio paviliota, pridengta
Rūko rankšluosčiu perjuosta kaip motina – gamta.

                      2004