Ecce Regnum Coeli!

Tą dieną lijo žvaigždėmis
Ir aš sudėjau ilgą žodį:
Kreipiaus į Dievą eilėmis,
Prašiau, kad Jis parodytų man rodą.

Ir Dievas tarė: „Eik, žmogau,
Ir vykdyk Tau paskirtą lemtį,
O kai iškilsi lig Dangaus,
Žinok: ne veltui tau gyventa“.

Ir aš Jo žodžiui paklusau,
Atvėriau jam akis ir širdį,
Ir Karalystę pastačiau,
Kurioj nieks nesiruošia mirti.

Ta Karalystė – tai Dangus,
Toks būtent, kaip ir pažadėtas,
Gyvens jame ramiai žmogus,
Kad ir bėdingai kaip pradėtas!