furija

likai tu manyje
spalvotu įdagu.
ne, ne baltos lelijos -
rožės kruvinos. aštrių spyglių
įrėžtos gilios gijos - tai tavo takas
mano metų pelenuos.

likai many
lyg vėl suaugęs lūžis,
to stuburo, kurį maniau turįs.
bet... virsteli virtuvės durys -
aš vėl akių tavų
nelaisvės kalinys.

many likai
kaip nuosėdos arbatinuko.
nemalonu. bet ar dėl to negert kavos?
o ne, brangioji...
keliai per kieti klūpoti
ir per stora žievė
draskyt be paliovos.

paliksi manyje
kaip apmaudui paminklas -
juk tiek patirta be prasmės kovos
gal kažkada netyčia susitiksim -
kažkur. ant stalo bus kavos...
                -------
taip banalu be atsako jausme ištirpti -
geriau pradėti viską iš pradžios.
              --------
... kol manyje liks pėdsakas... kitos.