Liepžiedžių eskizais vandeny
Pravirksta lietūs
Dienai įkopus į vidurvasarį.
Karštis dulkėm nusėdo į plaukus
Bitės rangos virš nudegusių
žiedų lyg kviesdamos
Nektarą sublizgėti.
Kaip blizga moterų akys
Pamiršę maldas ir laukia išganymo
Iš vyro
Išblunka šieno kvapas
Audrai nuplovus raukšlėtus upių krantus
Jonvabalis gano rasą
Nuo stiebo prie stiebo
Dangus pragiedrėja.
Išmokau kvėpuot.