Tikiu

Už ateitį kalbėti tartum nevalia.
o jeigu pakalbu,
kažin, kas liudytų
ar ši šnekta teisinga?
Tačiau netuščia Ten – – –
Žvaigždynai aušroje išnykstantys
vėl įsupa į dieną kalendorių:
čiulbėki, paukšti,
medi, ošk,
šypsokis, Viešpatie, žole, gėle,
žuvie, laiminga būk vandenyje...
Labai tikiu –
ir mano kraujas
per Šklėrius suteka į ateitį būties.
ir jis kelionėje kaip paukštis 
pulsuoja, šneka, gieda
be manęs.