Alyvinio vakaro kuždesy
išsinersiu iš atminties ir
įsiliesiu į tavo vienatvę.
Pririnkusi pievų nektaro,
vaivorykštės lieptu
atnešiu tau saują medaus.
Rugiams išplaukiant,
surinksiu gervių plunksnas
ir pasibelsiu į tavo langą.
Pūgoms grojant mėnesienoj,
ledo gėlėms pražydus,
šokiui tave pakviesiu.
Vėl prašysiu sustoti akimirkos
alyvinio vakaro kuždesy...