Pilnas šviesos

kaip gyventi parašyta šventiniu kursyvu
eilutes prilaikant mokykline linijuote
tavo kuris išpirks vienatvę
pakvėpink švęstu kažkuo
kaip atminimų sąsiuvinį smilkinius
įdėk silkės nes ateina laikas
imi priminti sušalusias autobusų stoteles
mūsų pokalbiai pasidarė mišios apie orą
smegenys išplautos nejaukios tylos pamokslo
šeštos ryto rūkas kuriuo palyginus
lengva kvėpuoti nes gal ir aš
turėsiu baltą audi
kurią atrodys palyginus lengva užvesti
kurios nuovargis nugalės gailestį
kai būsim seni kaip šventoriaus vartų gaidukas
kurio verksmas sekmadienį primins smuiką
o šiandien dar sapnuojasi kas kaziui binkiui
darėsi kišenėse kasmet iššvaistoma
varva ant šventinio stalo taip nepadoriai
užkoduotas jau naujo miesto kuriam negaila
pavasario fontanuose tu atsisėdi prie stalo
kūne pavadinimu kito
kurio nelabai
vertas