Į darbą!

Ei, snaudali tinginy,
Ko išdribęs čia guli?
Išvoliojai šimtą blusų,
Pats per jas likai be ūsų!

Kelkis greitai, maukis kelnes,
Kol nenušvilpė jų velnias,
Pasiimk iš tvarto arklį,
Eik su juo tu lauko arti:

Užsidirbsi ne tik duonai,
Būsi turčius – gerbs net ponai
Ir išrinks į seimūnus –
Džiaugsis tėvas sūneliu.

O dabar guli be vieko,
Nepadaręs gera nieko.
Argi tau ne sarmata
Svetima gert arbata?!

Valgyt lašinius vogtus,
Tęst gyvenimas koktus?!
Atsikelki, nusipurtyk,
Purvuose nebesimurkdyk!

Sėki dirvon gelsvą grūdą,
Pasigerink savo būdą:
Juk kai dirbsi, netingėsi,
Ne tik duonos tu turėsi –

Būsi gerbiamas žmogus -
Po mirties tau teks Dangus!