Lapų šešėlių karpytas lieptelis. Lapuose saulės sutraukytos srovės. Vanduo nejudrus – anapus tikrovės Pro mudviejų veidus debesys keliasi.
Vien tik tyla, be šypsnio nei siaubo. Drugio paklydusio sparnas – vėduoklė Virpina vėsą, blankios apgaubia Spalvos pritemdytos, niekas nesuokia?
Dvelkia atolas ar dumblas iš gylio. Tu pamiršti ten veidus sudūžtant, Vos bejauti prieš blaivų ar rūškaną Veidrodį karštą erdvę iškylant.
Supa jin mus, čia ne veidrodžio šmėklos, – Žvalgės viena, tai drugys ją išblaškė, Šoko pas mus jis – kur karštis ir vėjai, Gėlės ir šienas! Žemuogė, braškė. Liko patiltėj balų čiuožėjai – Jų šokis vaiko nūdos pamėkles.
Ką nors protinti – blogas skonis... Reikia turėti supratimo, orientacijos, su protinimais neprasidėti – gaunasi tik paklodės ir nepasitenkinimai: tai toks Pekino anties šėrimas per prievartą.
Gerai dar, kad netrūksta humoro momentų per tą veiklą – tiek pilnaties.
Man patinka, kaip jis rašo, bet turi savotiškų pričiuožimų, dėl menkiausios kritikos užsidega, rašinėja man paklodes, kur galai nesusieina, galit mane užmušti, bet nepriversit rimtai supykt ant Algmar. Širdis neleidžia. Juk tokių vienetai briliantai originalai.
{ Atskirai dar verta paminėti Pasaliecio sukurptą UNIVERSALŲJĮ komentarą – tinkantį visiems visur:
„Žodžiai dirbtinokai sustumdyti. Žiūrėkit, kaip aš moku, o turinys kapeikinis. 2“
Šitą „komentarą“ galite kopijuoti po kiekvienu Pasaliecio eilėraščiu – ir tiks, lyg ten ir buvęs, – geriau, negu ten, kur pasalietis jį padėjo... }
Nemeluok, nieko universalaus, buvo pritaikyta tik vienam daiktui. Apie kitus esu gražiau atsikomentavęs, o tu kaip sugedusi plokštelė, vien bloga menantis.
Komentarų apžvalga perkelta iš „Brendylos“, 17.3.27, – patogesniam pokalbiui su skaitytojais ir komentuotojais.
O Ir Awele – žiūrėkite, Tamsta, į tą savo Wweidrrodį: esate garantuota patekėja į Rojų – pagal tą... žinote, STRAIPSNĮ... Wai, būtų pravertę į apžvalgą įsigilinti.
Karpinys... argi įmanoma būti abejingiems mintimss ir žodžiams pavasariškai švelniom gaidom skambantiems tuo neįprastai stipriu veržliu deginančiu širdį kreipiniu:
,,...Tu pamiršti ten veidus sudūžtant,
Vos bejauti prieš blaivų ar rūškaną
Veidrodį karštą erdvę iškylant...."
Komentarai... taikliai pastebėta: ,,pagal Jurgį", nes dauguma - skaitytojai, nesidominantys poezijos "subtilybėmis", rašantys :"patiko-nepatiko"... reta kas išdrįsta parašyti kokias mintis sukelia kūrinys,"atgulantis" širdyje, pakeldamas savo grožiu virš kasdienybės, priversdamas susimąstyti... kritika... kai kritikuojami ypatingai jautrūs - "užmušamas" pasitikėjimas ir noras rašyti apie savus išgyvenimus, nes rašytojų "kūrėjų" - mažuma... yra ir apsimetėlių-kritikų-"torpedų", bandančių savo "laimę"...
Ką tik teko apžvelgti komentarus:
Komentarai kaip visada – pagal Jurgį... šiuo atveju grupės dvi.
Potas, Tictacas aišku, kas parašyta mato ir interpretacijas pramato, tik dėl kažkokių priežačių ar sumetimų vertina neadekvačiai: kontekste ir be konteksto derėtų 4. Bet neteigia nesamo.
Kiti koment nusipersiautodiskredituojasi, ir tiek.
Mat ramstosi melagingais teiginiais: Bile kaip sumėtyta. Juodraštinis. Bilekaip ilgas, Žodžiai dirbtinokai sustumdyti, turinys kapeikinis. O juk iš tolo matosi, kad yra atbulai. Žinoma, šitie nei nepagalvoja savo teiginius kaip nors pagrįsti: nesugeba, ir neįdomu jiems tai. Tai kuo jiems įdomūs jų bereikalingi komentarai? Nusipasilengvinimo malonumą teikia?
Atskirai dar verta paminėti Pasaliecio sukurptą UNIVERSALŲJĮ komentarą – tinkantį visiems visur:
„Žodžiai dirbtinokai sustumdyti. Žiūrėkit, kaip aš moku, o turinys kapeikinis. 2“
Šitą „komentarą“ galite kopijuoti po kiekvienu Pasaliecio eilėraščiu – ir tiks, lyg ten ir buvęs, – geriau, negu ten, kur pasalietis jį padėjo... Kaip tai gali būti? Ogi taip:
Kiekvienas rašydamas eilėraštį, parodome kaip mes mokame ar nemokame – tad visiems tiks.
Žodžius eilėse dirbdami išdėstome, o ne pliurpiame lyg turguj – štai ir dirbtinokai sustumdyti!
Turinys kapeikinis? Tai yra nevertingas – nepajėgiančiam suprasti kas parašyta ar šiaip jau geidžiančiam suniekinti opusėlį – žinoma „kapeikinis“, ir tai tinka kiekvienam: Duonelaitis? Sudilusių grašių maišelis... Ans apie meilę parašė – tas pats per tą patį, tas apie seksą – įgriso, šitas patriotina – pabodo, ir t.t. Visi turiniai išsemti, kapeikos beverti.
Taigi siūlau tiems, kas teiksis čia komentuoti, pasverti sekundę kitą, ar verta pačiam save diskredituoti rašant teiginėlį nepagrįstą arba universalųjį juokingą, bet tuštutėlį? Gal geriau tada tik pasakyti patiko – nepatiko. Vertinant, ypač vertinant prastai, būtina paaiškinti savo požiūrį, tik ne kalambūru, o sakiniu apgalvotu.
Dirbtinokai sustumdyti? – Tai kas atrodo dirbtina? Kaip būtų ne dirbtinai, natūraliai? Taip ir visi teiginiai, ir nekabės dujose.
Sėkmės.