Ar jie mylėjo vienas kitą?

Dočkutė sušalo, susitraukė jos nuostabi oda ant rankų. Pirštus išvagojo kremu neįveikiamos raukšlės.
Ji pametė vairuotojo pažymėjimą, tris eurus smulkiais...
Baisiausia buvo, kad ji pametė Kazlas Du vardinę nuotrauką, kurioje matėsi Dočkutės atkištos bučiniui lūpos.
Viskas gražinama tik ne moters garbė, orumas, jaunystė ir nuostabi oda.
Dočkutė nuėjo skandintis į Neries upę prie pat Mindaugo tilto.
Ji vaikščiojo pakrantės plytomis, galvodama: ar tikrai visas jos gyvenimas – šiukšlių konteineris. O gal jos gyvenimo orumą gali išgelbėti kokia kelionė? Gal malda?
Ką pasakys žmogus radęs jos nuotrauką, kurioje ji atkišusi lūpas? Jeigu tai bus vyras, jis ims gašliai kvėpuoti.
Dočkutė užsimerkė. Sudie, gražus ir doras, gyvenime. Tai tilto pabaiga.
O jeigu moteris ras? Ji būtinai susiras ją dirbančią draudimo biznyje, jos ramiame kabinete ir ironiškai išsivėpusi paklaus:
“Čia tu??? ”
Dočkutė tiesiog visu kūnu saldžiai pajuto tą slegiančią tylą.

Moterį už rankų spėjo pagriebti siuvėjas Babajus, kuris džiaugdamasis pavasariu, atsilapojęs brido per balas.
Jis buvo nepaprastai laimingas: jis nusipirko pigų bilietą į Lvovą. Jis svajojo pamatyti savo tėvų žemę, parymoti aikštėje, kurioje jis vaikas lakstė. Jis neturėjo daug pinigų, bet jam pavyko ir jis nusipirko pigiausią bilietą į lėktuvą. Jis jau planavo, kad eis gatvėmis ir jį pažins jo kiemo draugai, gal net Hala, kurią jis, gal būti, mylėjo, o gal tik žavėjosi jos krūtine.

Dočkutė muistėsi, kol apsikabino Babajų ir ėmė kukčioti ir verkti be garso, kaip verkia beviltiškai išeinantys iš pasaulio ruoniai.
Ji nebuvo vieniša. Ji tik bijojo ja tapti, todėl laikėsi storapilvio gražuolio Babajaus.

Pasirodė policijos patrulis Bergždžias, kuris įtartinai pažiūrėjo į besiglebėsčiuojančią porelę, prisiminė savo sergančią motiną ir nieko nepasakęs nuskubėjo į polikliniką.

Dočkutė vedėsi Babajų už rankos, o ne Babajus ją tempė.
Amatininkuose vietų nebuvo tik prie tualeto.
Dočkutei sukosi mintis: reikia ji nugirdyti ir kada jis numirs – apsigyventi jo bute.
Babajui patiko Dočkutė, nes jis iš karto įvertino jos nuostabią odą, bet liko stebėtis jos susiraukšlėjusiomis rankomis.
Dočkutė po valandos užmiršo, kad gyvenimas ją žudė.

Gerai išgėrę Babajus ir iškreiptais batais Dočkutė atsibeldė į siuvyklą, nes Babajaus namuose buvo šviesą ir lange matėsi kaip neramiai vaikštinėja jo žmona Galina Petrovna.

Dočkutė kabinosi tamsoje į siuvėją, slydo ant medžiagų atraižų dėžės.
Babajus ją užgulė ne iš reikalo, bet vengdamas nukristi ant lygintuvo, kuris dar galėjo būti karštas.
Nuo išgėrusių žmonių svorio lygintuvo laidas apsinuogino ir 220v persmelkė ir surakino siuvėją ir draudimo agentę į mylinčių žmonių glėbį.

Ką galėjo paaiškinti Galina Petrovna, žiūrėdama į pasišiaušusiais plaukais porelę?
Jos vyras buvo neatpažįstamai pasikeitęs.
O Dočkutę policininkas Bergždžias pažino iš nuostabios odos, kuri buvo susiraukšlėjusi delnuose.