akmens žiedas

tik vieno žvilgsnio - tiek užteks
kad įsiminčiau tavo siluetą
vis tolstantį gatve per lietų
išnykstantį kaip raibulį vandens
 
atrodė, saulė juoduliu užtems
nuslinkus atvaizdu šešėlio palytėtu
klajoja vizija jau tirpstanti iš lėto -
jaučiu dar karštą ranką ant liemens

žinau... pavasaris vėl žemę kels
atgims lyg želmenys jausmai išblėsę
ir aš atrasiu žemę pažadėtą
kur stiebias baltas žiedas ant akmens
   
svaigus jo kvapas kūnu nusrovens
jame tiek daug gyvos jėgos įlieta
ir to galingo srauto palydėta
baltų žiedų dvasia many gyvens
                    --------
- sakai, nežydi niekas po rūstaus rudens...
galbūt... bet aš skubu tikėti ---
balti vilties daigai net akmenį praskels