mes trys
lyg trys išlakios pušys,
suaugusios kamienais
iš vienos šaknies
sukibusios šakom
lyg gyvybingom venom,
žieve gruoblėta
ir viena visoms
plačios šerdies
mes trys
lyg trys giliausios upės,
subėgančios į vieną
ežerą gimties
su prieplauka saugia
o jos dugne gyvybės
žemė glūdi -
mama - vienintelė
ašis bendros jungties
mes trys
mus riša vienas kraujas,
nesuvaidinta meilė
plakimu širdies.
nėra galybės,
kuri tai pakeistų,
nes nėr tarp mūsų
kelio užmaršties
tad duokit, sesės, ranką,
eisim tolin... visad kartu
palaimintos lemties
ir trys keliai kaskart
sueis į vieną--
juo einant
angelų globa lydės