išeinu iš tamsos

išėjau iš tamsos
šviesoje išsimaudyt,
susilieti su mėliu beribio dangaus,
ir kaip vaikas skubu vėl rasų paragauti –
jos apvalios kaip perlai
tik suspėki, pagauk

paprašysiu aušros
sidabrinio puodelio,
lig kraštų jį pripildysiu ryto lietaus,
duosiu tyro vandens gyvasties atsigerti
jaukiai bundančioms bitėms –
gal suneš man medaus

išpaišysiu dienos
auksu padengtą taką
spalvomis be vardų, jas pati atradau,
ir išeisiu naktin sau būties nutapyti
pasišvietus viltim –
jau randų nebemaus
              ------------
pamažu vakaruos
žvaigždės mėnesį kelia
sukti ašį  pavargusio šviesti dangaus
spindulių lietuje tamsos rūbą karpyti
laukti ryto žaros
tarsi gurkšnio gaivaus