Pasaka...

Žiuriu į žvaigždes - tavo akis
Matau kaip jos juda juodame danguje,
Rodos audžia pasaulio audeklą.

Debesys atstoja krentančius baltus pūkus,
Kai švelniai glostai mano veidą.

Kartais krenta šiltas vasaros lietus,
Lašai - mažyčiai jausmai
Kutena mano sielą.

Ir vėjas blaškos neramus
Kaip mintys veržiasi į naują dieną

Raudonos, ryškios, saldžios braškės - tavo lūpos
Ragauju, kandžioju iki gilaus skausmo...

Tai mano sapnas nuostabus...
Jis išnyks, žinau...
Kai saulė atsibus po gilaus miego...