labirintas

surask mane
aš pasiklydau realybės labirinte,
tikėjau tuo, ką šiandien pamiršau
viena blaškaus lig beprotybės jausmo –
tik neapleisk manęs dabar, viltie, prašau...

aplink tamsa
ir aklinos bejausmės sienos.
jos gniuždo valią pirštais nebyliais,
tarsi išalkusios ir plėšrios hienos,
betykančios aukos, kai jėgos ją apleis

surask mane
aš lyg tinkluos įkliuvęs paukštis –
plakuosi pamuštais būties sparnais
nebekvepia skrydžiu padangių aukštis,
nebesvaigina brėkštantys rytai

dairausi žiburio... ir ieškau kelio,
kvėpuoju tik viena gyva mintim –
tikiu – atrasi tu mane
kaip nepažintą žemę,
oazę saugią,
užkoduotą atradimų paslaptim
                -----
atrask mane
apjuosk mane savim
kaip gyvas vandenynas salą
aš trokštu susilieti su tavim -
juk tavo šiltuose krantuos
man švyturys rusena,
lyg pažadas – nėr tiltų praeitin