sakyti, kad esi man viskas –
tai nepasakyti nieko...
tik oro virpinimas
te tvinksniais kalba jaučianti širdis
tiktai joje tu pėdsakus palieki,
kai išeini. kai pareini,
širdis vėl šoka tvistą
be partnerio –
tik tavo sielai padaryta išimtis.
tuščiom dejonėm vietos nebelieka,
sniegu sutirpsta praeitis
ta buvusi, kurioj savęs ieškojau,
įsmukdama purvan ligi ausų,
o tu nė karto nedvejojai,
tik traukei keikdamas visu balsu.
tegul. aš iš tavęs priimsiu viską.
žinau. tu nepaduosi man
užnuodyto vandens
ir neužpilsi ant žaizdos aštraus kartėlio,
nes neturi tu užanty pasmerkiančio akmens
-------------
esi man viskas.
ir buvai, ir būsi.
gležna prigludusi tau prie liemens
kartoju tarsi baltą užkeikimą -
ruduo dar pilnas gyvojo vandens.