**

Mes kirtom eketes kad žuvys neužtrokštų
Kad tu galėtum godžiai atsigerti
Pakelti kiek aukščiau gyvybės vertę
Kai lieka plytos iš aukščiausių bokštų 

Kur rūkas supa Babelio griuvėsius
Blankus geltonis Breigelio tapytas
Šita kryptis kur ima švisti rytas
Šviesos trynys kurį dalijam dviese

Aštri mintis kaip žuvį laiką skrodžia
Nėra paguodos ir vilties iš žodžių
Bet ir tylėti nebeliko teisės

Kai akys formą tobulą išvydo 
Tu patekai į dieviškąjį vidų
Ir nežinai kaip vėl iš ten išeisi