odė šventai marijai

akiratis tai sprindis vakaro žinių
nuo sienos iki sienos globiantis namus
aplaistantis verksmingas sienas, na, o mus
išskirs ir vėl sujungs manoji inženiu

žinau, sakiau, ne laikas dar ne laikas
nugriaut tas sienas. juk nieko iš to doro
neišeis. veikiau sugrįš konkistadorai
ir žmonas bus aplankę angelai. kas

pasakys kas man išduos ko pats nerasiu
akimirkoj arbatos sumaišty tarp rasių
kiekvieną žemės grumstą tavyje suaręs

bandysiu perprasti savosios inženiu akis;
vos susitaikius su istorija ši vėl pakis;
ir susitrauks į vieną sprindį buduaras