Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Taigi, tebūnie tai labai kompleksinio kūrinio pradžia ir dėstymas kartu.
Grubus, bet tik tam, kad užgaudyti jausmą.

P r a d ž i a

Būta nakties kai jaunuolis ruošė arbatą,
Neturys kur skubėti, neturys tikslo, anas įlindo į keramikos šukėm klotą lovą ir ramia dalia užmigo.

***

Jaunuolio būta ilga istorija,
Ans prisižaidęs su Dievais, Nelabaisiais ir kitais mitiniais herojais.
Matė juos žemėj, tik nežinojo, tai tiesa? Ar tai sapnas?
Jaunuolis žinojo esąs prakeiktas.
Prakeiksmo prašęs aukštybių,
Jog it Faustas, negalėtų sotus sustoti.
Dangus išbandymą šį jaunuoliui davęs.

Tikra nežinia, ar ten kur užmigo anas,
Dar savaime nebuvo sapnas,
Ir net jei būtų pabudęs? Ar ten taip pat vis dar ne sapnas.
Jaunuolio būta paklydusio, čia vienintelis faktas.

Vienintelė ano misija, buvo užčiuopti tikrovę, keliaut su tiesa.
Ir nerūpėjo, kokia tai gali būti kančia.
Žinojo, jog trumpa ta žmogaus čia dalia.
Žinojo, jog verta, kad ir ką sutiks kelyje.

***

Galiu jum pasakyti tik tiek,
Jog visa tai esti išgalvojot,
Bet neapsigaukit, visa tai tikra tiesa.
Šiam plačiam pasaulyje viso neįsivaizduojamo gali įvykti,
Galėjo įvykti, ir Tai.
Tai įvyko, kol žmonija nežymėjo savojo kelio rašte, o gal dar laukia progos, neįsivaizduojamoje ateityje. Gal čia? Čia esatyje?
Visgi tai apie tikrovę, apie tiesą. Tikra tiesa.

Kas esu aš?
Oi, tai toli gražu ne mano istorija.
Esu tik tas žiūrovas, kuris ilgai sekęs jaunuolį,
Žvelgęs į ano istoriją „with right kind of eyes“, nuoširdus stebėtojas, žinąs nė trupinėliu daugiau nei Jūs galėtumėt, nei jis pats.
Tai istorija vieno iš tūkstančių, vieno iš mūsų, kiekvieno iš mūsų.
Paklydusio.
To kurs ieško tiesos.
To kurs žvelgia šešėlin,
To kurs drąsus dėl tikrovės.

***

Sapnas

***

Pats jaunuolis pasakojo:

Viduryje niekur ir niekada,
Ketvirtam aukšte - du kart į dešinę,
Sėdėjo lovoje jaunuolis žvelgiąs tamsoje į vietą
Kur lubose liustros gipsinėje dekoracijoje trūko vienos detalės.
Žvelgė anas nesuprasdamas kokią paslaptį saugo ta tuštuma.
Ir istorija byloja, jog taip bėgus amžinybė,
Ten pilnatis po pilnaties, anas laukė už užvertų durų, kontempiacijoje,
Lig ateis naktis, kai ims kas nors ir atvėręs duris ras jį sėdint ir žvelgiant į neįmenamą mįslę. Lig nušvies ano veidą pravėrus duris, pilnatis pro vakarinį langą, lig nušvies lovą, liustros mįslę įmins, lig atskleis kokias paslaptis slepia artifaktai ant stalo.
Atsakys, kodėl neduoda ramybės tuštuma danguje.
Nutrauks laukimą amžinybėje.

Taip, niekada niekur, slinko amžinybė.
Jaunuolis apsiniaukusio dangaus naktimis ruošė keistus patiekalus, nelaukė svečių, paklysdavo kiton realybėn.
Taip anas pradėjo rašyti knygą, nežinodamas kaip tai daros. (kaip ir aš čia)
Užrašinėjo sapnus, kol vienu iš jų tapo pats.

***

Iškart pasakau, nebuvo tenai daug veikėjų, visi esti vienis. Visi esti Jis. Visus iš tos pačios košės nudrėbęs, kabino ant sienų. Ir tik baigęs visus, virė arbatą.

***

Jaunuolio Sapnas

***

Juoda platybė
Belaikė egzistencija.
Klausimas Klausimas Klausimas.
Laukime gimsta mintis:
Ką atsakytum? Jei atvertų kas duris?
Ką ištartum? Kokie paskutiniai žodžiai būtų nutraukiant amžinybę trukusią tylą?
Kokį ženklą nebyliai ištiestum drobėj, pasitikt naująją amžiną?

*

Juoda platybė
Rūke figūros statulom stūkso
Lietus kiaurai lubas stovi ore.
Tįsta mintis į niekur,
Tolyje kolonos titanų pavidalu laiko tamsų skliautą.
Tolumoje, už begalinės šachmatų lentos kyšo vartai.
Šnabžda apie atsakymą.
Tik koks iš tiesų klausimas?
Tyla.

„Citata iš legendos, citata iš pranašystės“

Dar giliau užsiliūliavus šioj tamsos amžinybėje,
Laukiant ženklo, ar pradžios sprogimo,
Grimstama į sapną sapne, sapno sapne.
Po vandeniu, iš neatmenamų laikų,
Žmogaus neliestoje žemėje,
Virsmai kuria svajonę pabėgti.
Štai vienam iš sapnų Jaunuolis laisvas,
Bėgąs laiku atgal pro vartus,
Lekiantis ten kur šviesa gale tunelio veda,
Išnyra Sode.

„esti citata iš šventyklos knygos „

Išsvajotam sode, fontane vanduo kyla į dangų,
Žalia - atiduoda šviesą, kur spinduliais ji grįžta į Kosmosą, atgal į Saulę.
Ten Šventyklos Sode, jaunuolis šalia fontano randa indą,
Semia iš amžinojo šaltinio tiesą ir randą atsakymo vertą klausimą.
Randa pergamento lakštelį, raidėm išmargintą pranašystę savyje.
Čia Jis vėlėj užmigęs panyra. Tūrys raktą iš amžinybės,
Ir kantriai pradeda kauptis.

Jaunuolis keliauja atgal ežeru,
Bedugniu ieško, lig
Pakelia Nelabąjį akmenėliu pavirtusį,
Širdin įsideda.
Keliauja ežeru vedamas mūzų
Kyla kyla kyla,
Lig išvelka krantan aną tos pačios mūzos.
Savam Dao, pabust palieka.
Šalia avelės ramios.
Šalia Anas čia be jokio darbo,
Ramus sau krante sėdi.
Zenite saulė,
Ir jokio šešėlio.

Ežeras šiapus mišku paskendusiu apaugęs, 
Palydi valtelę.
„Esti istorija apie tą kurs stebi išeinant valtelę iš uosto“

Tyla
2017-02-27 14:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-27 20:17
Žilis van Gogas
Visų pirma:scenarijus kad užgaudyti jausmą - nebūtina(nes skaitant, to niekas nepajaus). iš tiesų tai ne scenarijus, Jums reikia žinoti kaip iš vis rašomi scenarijai, tai tik laisva kūryba ir ne daugiau...ir - neįdomi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą