Dieviškasis tuberozos kvėpsnis iš bomžo burnos

R. G.

nuo rūgšties atšipęs protas
pasimetęs tarp
Karoliniškių koralų rifų

kaip dreifuojanti ramybės sala

vaiduokliški laivai paskandinti
blyškių vakarų
ūkuos

prie kioskelio valkatai
prašančiam cigaretės

iš burnos kvepėjo
odekolonu
su tuberozos aromatu

atrodė tarytum
jo viduje
auga nežemiški sodai

kai jis pravėręs lūpas
neartikuliuotai paprašė rūkyt
tai buvo dieviškas kvėpsnis

turėjau bet nedaviau
buvo taip malonu klausytis

tuberoza dvelkiančių
keiksmų tirados
ta
tobula fonetika prie kioskelių
lyg būrys paukščių
keistai pakreipusių galvas

anksčiau jau ne kartą girdėtas
gal turi prisidegt

čia įgauna kitokią reikšmę

kaip urviniai žmonės
jie dalijasi ugnimi

ir piešia ant savo urvų
vaisingumo ir derliaus simbolius
falus ir ovalų formas
trina sumedėjusius rankų sąnarius

nežinoma srovė mane nubloškė
prie jos namo
prišnerkštos apmusijusios laiptinės

ant žemiausių hierarchinių pakopų
žvėriūkščiai
tarp nuorūkų ir kitokio šlamšto ažūro
vaikėzai sukišę nosis
į polietileninius maišelius
uosto klijus

atrodo gerai apsinešę

kiekvienas čia bando
savaip iškraipyti realybę
pagauti MOMENTą

atšipę nuo rūgšties dantis
kalena šaltkrečio
morzę

po skvernu
tvirčiau suspaudžiu butelį pigaus šampano

kita ranka pasitikrinu
ar kišenėje tebėra cigaretės
ir plonytis folijos kvadratėlis
su prezervatyvu

liftui atsivėrus

sezamai sezamai

lipu į pražiotus
baisūno nasrus
kylu
į nesantį tryliktą aukštą

į aukštesnį lygį

išvaistęs visas
atsargines gyvybes