virvės tiltus vaikai namus ar ranka ranką
iš'laiko nevilty ir apskritai
išsisuka ranka kiek per vėlai
ir tai yra kas lieka čia minėjau
aš esu skardis
ir skarda manasis kūnas
skerdikas sapnuose ar praeities momentuos
kuriuos atpasakojame ir ašara nuo skardžio
sukurps ratilą ir bangas visiems krantams
kurie pajus botagą ir tekės prisiminimai
tarpupirščiais lyg suspausta kempinė
ar paskutinė vakarienė
krendlerio
kai nuo manęs tu šaukies manęs
dar kartą įsikibki į mentis manasias
nagais tarsi į skardį
dar kartą
pašáũk