Skirtingai nei tu...

Skirtingai nei tu- aš mylėjau. O tu vis stebėdavaisi, kodėl aš tau tokia gera. Tu pakviesdavai ir aš ateidavau. Kam? Aš žinau kam. Kad nurimtų ilgesys ir bent trumpam galėčiau apgauti save ir jausmus.  Tik kam tu mane kvietei? Jei sakei nematei mano meilės, nepastebėjai, nesupratai. Gal. Gal aš jos ir neparodžiau, gal nepasakiau. Ir dabar aš suprantu kokie mes buvom skirtingi. Nes tik tau atrodė, kad du kūnai glaudžiasi vienas prie kito be priežasties, kad to priežastis- naktis, tyla. Tik tau atrodė, kad grįždavau vėl ir vėl atsitiktinai arba dėl to, kad kviesdavai, nes nekviesdavo niekas kitas. Ir tu buvai teisus. Nekviesdavo. Arba aš nėjau, arba nenorėjau, kad kviestų. Nes skirtingai nei tu-aš mylėjau. Ar vis dar stebiesi, kodėl buvau tau tokia gera?