dieta

šiandieną draugė pakvietė pietų –
(net nustebau – juk niekad negamino)
tik šiaip, be progos, iš geros širdies
(mes juk neklausim nuomonės kaimynų?)
draugužė neslėpė gerumo priežasties
čiulbėjo, gundė ir visaip graudino
– ateik, nors valandai atlėk, nes
priviriau aš kalną cepelinų –
su varške, su mėsa,
spirgų paspirginau su kaimiška grietine...
vajetau, apsalau...
reik judinti sėdynę
padėsiu draugei „vargą“ vargt
juk ne kasdien tokia skani „kankynė“!
atvažiavau...
kokie kvapai... geriu juos kaip kempinė
draugužė krauna iš širdies
xxxl didumo porą cepelinų!
ir kas daryt?.. ranka šakutę ima
dedu kąsnelį aš burnon...
o skonis, mamma mia....
sutašius porciją greitom
dairytis akys ima.
žiūriu –
draugužės tuščioje lėkštėj
nei trupinio nėr – tyra..
suglumus klausiu –
kas yra?
(šiaulietiškai – kas Yra?)
Daivutė nudelbia akis –
„geriu tiktai kefyrą...
ir tą praskiestą – dieta... “
... tfu, velnias, kad ją kur visi galai,
ir kurgi tai girdėta,
kad cepelinais milžinais
kvepėtų jūsų dieta?!
Daivutė šypteli kaltai –
pagunda nugalėta,
save aš įveikiau „sausai“ –
na argi aš ne kieta?:)
va čia valia, va čia jėga!
neslėpsiu – sužavėta...
nokautan pasiuntė mane –
jaučiuosi pakerėta!
-----------------------------------
... ir rėžias liemenin guma...
(ji buvo gan laisvai įdėta...)
oj gelbėkit,
padėkit, angelai,
man skubiai reikalinga dieta!