išdykėlis

koks rytas skaidrus šiandien aušta
sutvertas iš rūke pabirusių garsų
pažadintas skrendančio paukščio
ir žemėn skambiai krintančių rasų...

tas rytas jaunasis pašėlęs
nepaiso gęstančių žarų
gimtojoj padangėj per ankšta
jau metas jam imtis darbų.

šviesos karūna padabinęs
naktelės juodąsias kasas
išdykėlis švytintis rytas
bučiuoja dienelei rankas

vėjelio aistros pakutenta
iš miego jau bunda diena
nupraus savo spindintį veidą
lelijų baltumo rasa

naktis tylomis išlydėjo
mėnulio skaistuoles dukras
saulutė jau rąžos iš lėto
debesų purendama duknas

jose glausis vakaro žvaigždės
ir supsis nakties pilnatis
kol vėl tas nenuorama rytas
pabels į dienelės duris