Turėklais
Ir linoleumais,
Parketų nulanguotais,
Nublizgintom šlepečių
Grindimis,
Valsuoja nuojautos.
Pasislepia tai už vazono,
Tai kišenėj vaikiško
Kombinezono
Ligonių šnabždesy
Ar trūkinėjančiam
Pražilusių alsavime.
Kiek kartų man šypsojosi
Balti praeinantys
Chalatai?
Jau nepamenu.
Ant sienos dešimtmečiais
Vis Puškino senis
Aukso žuvį betraukiantis.
O T u atleisk mums,
Kaip ir mes a t l e i d ž i a m e
Savo kaltininkams.