Rytas

Saulė švelniai bučiuoja medžius,
Man taip gera anksti nubust,
Basom kojom sodria žole,
Aš einu, ir kaip tik tada,
Paukščio giesmę staiga išgirstu –
Gera ją girdėt ir jauku.
Rytas pilnas jazminų žiedų,
Oras virpa nuo paukščių giesmių,
O nuėjusi pievos taku,
Aš su saule arbatą geriu.
Spinduliai jos žingsniuoja stogais,
Dar pažaidžia su mano plaukais,
O paskui, tuo pačiu takeliu,
Jie nubėga pažadint kitų.
... Ir vėliau, po kasdienių darbų,
Šito ryto pamiršt negaliu.
Akį merkiu aš saulei, sakau:
„Susitiksim rytoj, ačiū tau“.